neprisitikintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisitikintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisitikintas, mot. g. neprisitikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikintas	neprisitikinti	neprisitikinta	neprisitikintos	neprisitikinta	-
kilm.	neprisitikinto	neprisitikintų	neprisitikintos	neprisitikintų	-	-
naud.	neprisitikintam	neprisitikintiems	neprisitikintai	neprisitikintoms	-	-
gal.	neprisitikintą	neprisitikintus	neprisitikintą	neprisitikintas	-	-
įnag.	neprisitikintu	neprisitikintais	neprisitikinta	neprisitikintomis	-	-
viet.	neprisitikintame	neprisitikintuose	neprisitikintoje	neprisitikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikintasis	neprisitikintieji	neprisitikintoji	neprisitikintosios	-	-
kilm.	neprisitikintojo	neprisitikintųjų	neprisitikintosios	neprisitikintųjų	-	-
naud.	neprisitikintajam	neprisitikintiesiems	neprisitikintajai	neprisitikintosioms	-	-
gal.	neprisitikintąjį	neprisitikintuosius	neprisitikintąją	neprisitikintąsias	-	-
įnag.	neprisitikintuoju	neprisitikintaisiais	neprisitikintąja	neprisitikintosiomis	-	-
viet.	neprisitikintajame	neprisitikintuosiuose	neprisitikintojoje	neprisitikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisitikintas, mot. g. neprisitikinta.
• Skiemenys: ne-pri-si-ti-kin-tą-ja

neprisitikintąja

1. ta, kurią neprisitikino

Etimologija

<= neprisitikinti, neprisitikina, neprisitikino <= ne- + prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---