neprisivaišinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisivaišinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisivaišinsimas, mot. g. neprisivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinsimas	neprisivaišinsimi	neprisivaišinsima	neprisivaišinsimos	neprisivaišinsima	-
kilm.	neprisivaišinsimo	neprisivaišinsimų	neprisivaišinsimos	neprisivaišinsimų	-	-
naud.	neprisivaišinsimam	neprisivaišinsimiems	neprisivaišinsimai	neprisivaišinsimoms	-	-
gal.	neprisivaišinsimą	neprisivaišinsimus	neprisivaišinsimą	neprisivaišinsimas	-	-
įnag.	neprisivaišinsimu	neprisivaišinsimais	neprisivaišinsima	neprisivaišinsimomis	-	-
viet.	neprisivaišinsimame	neprisivaišinsimuose	neprisivaišinsimoje	neprisivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišinsimasis	neprisivaišinsimieji	neprisivaišinsimoji	neprisivaišinsimosios	-	-
kilm.	neprisivaišinsimojo	neprisivaišinsimųjų	neprisivaišinsimosios	neprisivaišinsimųjų	-	-
naud.	neprisivaišinsimajam	neprisivaišinsimiesiems	neprisivaišinsimajai	neprisivaišinsimosioms	-	-
gal.	neprisivaišinsimąjį	neprisivaišinsimuosius	neprisivaišinsimąją	neprisivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neprisivaišinsimuoju	neprisivaišinsimaisiais	neprisivaišinsimąja	neprisivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neprisivaišinsimajame	neprisivaišinsimuosiuose	neprisivaišinsimojoje	neprisivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišinsimas, mot. g. neprisivaišinsima.
• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-si-mų-jų

neprisivaišinsimųjų

1. tas, kurį neprisivaišins

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---