neprisivaišintojų

Taip pat žr.: neprisivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprisivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprisivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintojas	neprisivaišintojai
kilm.	neprisivaišintojo	neprisivaišintojų
naud.	neprisivaišintojui	neprisivaišintojams
gal.	neprisivaišintoją	neprisivaišintojus
įnag.	neprisivaišintoju	neprisivaišintojais
viet.	neprisivaišintojuje	neprisivaišintojuose
šauksm.	neprisivaišintojau	neprisivaišintojai

• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neprisivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprisivaišintoja.

neprisivaišintojų

1. tas, kuris neprisivaišina

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neprisivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprisivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisivaišintoja	neprisivaišintojos
kilm.	neprisivaišintojos	neprisivaišintojų
naud.	neprisivaišintojai	neprisivaišintojoms
gal.	neprisivaišintoją	neprisivaišintojas
įnag.	neprisivaišintoja	neprisivaišintojomis
viet.	neprisivaišintojoje	neprisivaišintojose
šauksm.	neprisivaišintoja	neprisivaišintojos

• Skiemenys: ne-pri-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neprisivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neprisivaišintojas.

neprisivaišintojų

1. ta, kuri neprisivaišina

Etimologija

<= neprisivaišinti, neprisivaišina, neprisivaišino <= ne- + prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---