neprivaišintoją

Taip pat žr.: neprivaišintoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprivaišintoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintojas	neprivaišintojai
kilm.	neprivaišintojo	neprivaišintojų
naud.	neprivaišintojui	neprivaišintojams
gal.	neprivaišintoją	neprivaišintojus
įnag.	neprivaišintoju	neprivaišintojais
viet.	neprivaišintojuje	neprivaišintojuose
šauksm.	neprivaišintojau	neprivaišintojai

• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-to-ją
• žr. pagr. f. neprivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprivaišintoja.

neprivaišintoją

1. tas, kuris neprivaišina

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neprivaišintoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišintoja	neprivaišintojos
kilm.	neprivaišintojos	neprivaišintojų
naud.	neprivaišintojai	neprivaišintojoms
gal.	neprivaišintoją	neprivaišintojas
įnag.	neprivaišintoja	neprivaišintojomis
viet.	neprivaišintojoje	neprivaišintojose
šauksm.	neprivaišintoja	neprivaišintojos

• Skiemenys: ne-pri-vai-šin-to-ją
• žr. pagr. f. neprivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišintojas.

neprivaišintoją

1. ta, kuri neprivaišina

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---