neprivaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprivaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprivaišinęs, mot. g. neprivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinęs	neprivaišinę	neprivaišinusi, neprivaišinus	neprivaišinusios	-	neprivaišinę
kilm.	neprivaišinusio	neprivaišinusių	neprivaišinusios	neprivaišinusių	-	-
naud.	neprivaišinusiam	neprivaišinusiems	neprivaišinusiai	neprivaišinusioms	-	-
gal.	neprivaišinusį	neprivaišinusius	neprivaišinusią	neprivaišinusias	-	-
įnag.	neprivaišinusiu	neprivaišinusiais	neprivaišinusia	neprivaišinusiomis	-	-
viet.	neprivaišinusiame	neprivaišinusiuose	neprivaišinusioje	neprivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprivaišinusysis	neprivaišinusieji	neprivaišinusioji	neprivaišinusiosios	-	-
kilm.	neprivaišinusiojo	neprivaišinusiųjų	neprivaišinusiosios	neprivaišinusiųjų	-	-
naud.	neprivaišinusiajam	neprivaišinusiesiems	neprivaišinusiajai	neprivaišinusiosioms	-	-
gal.	neprivaišinusįjį	neprivaišinusiuosius	neprivaišinusiąją	neprivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neprivaišinusiuoju	neprivaišinusiaisiais	neprivaišinusiąja	neprivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neprivaišinusiajame	neprivaišinusiuosiuose	neprivaišinusiojoje	neprivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprivaišinęs, mot. g. neprivaišinusi.
• Skiemenys: ne-pri-vai-ši-nu-sių-jų

neprivaišinusiųjų

1. tas, kuris neprivaišino

Etimologija

<= neprivaišinti, neprivaišina, neprivaišino <= ne- + privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---