neraginantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neraginantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neraginantis, mot. g. neraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginąs, neraginantis	neraginą, neraginantys	neraginanti	neraginančios	-	neraginą
kilm.	neraginančio	neraginančių	neraginančios	neraginančių	-	-
naud.	neraginančiam	neraginantiems, neraginantiem	neraginančiai	neraginančioms, neraginančiom	-	-
gal.	neraginantį	neraginančius	neraginančią	neraginančias	-	-
įnag.	neraginančiu	neraginančiais	neraginančia	neraginančiomis	-	-
viet.	neraginančiame, neraginančiam	neraginančiuose, neraginančiuos	neraginančioje, neraginančioj	neraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neraginantysis	neraginantieji	neraginančioji	neraginančiosios	-	-
kilm.	neraginančiojo	neraginančiųjų	neraginančiosios	neraginančiųjų	-	-
naud.	neraginančiajam	neraginantiesiems	neraginančiajai	neraginančiosioms	-	-
gal.	neraginantįjį	neraginančiuosius	neraginančiąją	neraginančiąsias	-	-
įnag.	neraginančiuoju	neraginančiaisiais	neraginančiąja	neraginančiosiomis	-	-
viet.	neraginančiajame	neraginančiuosiuose	neraginančiojoje	neraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neraginantis, mot. g. neraginanti.
• Skiemenys: ne-ra-gi-nan-tį

neraginantį

1. tas, kuris neragina

Etimologija

<= neraginti, neragina, neragino <= ne- + raginti, ragina, ragino

---