nervinančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nervinančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervinantis, mot. g. nervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinąs, nervinantis	nerviną, nervinantys	nervinanti	nervinančios	-	nerviną
kilm.	nervinančio	nervinančių	nervinančios	nervinančių	-	-
naud.	nervinančiam	nervinantiems, nervinantiem	nervinančiai	nervinančioms, nervinančiom	-	-
gal.	nervinantį	nervinančius	nervinančią	nervinančias	-	-
įnag.	nervinančiu	nervinančiais	nervinančia	nervinančiomis	-	-
viet.	nervinančiame, nervinančiam	nervinančiuose, nervinančiuos	nervinančioje, nervinančioj	nervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinantysis	nervinantieji	nervinančioji	nervinančiosios	-	-
kilm.	nervinančiojo	nervinančiųjų	nervinančiosios	nervinančiųjų	-	-
naud.	nervinančiajam	nervinantiesiems	nervinančiajai	nervinančiosioms	-	-
gal.	nervinantįjį	nervinančiuosius	nervinančiąją	nervinančiąsias	-	-
įnag.	nervinančiuoju	nervinančiaisiais	nervinančiąja	nervinančiosiomis	-	-
viet.	nervinančiajame	nervinančiuosiuose	nervinančiojoje	nervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervinantis, mot. g. nervinanti.
• Skiemenys: ner-vi-nan-čia

nervinančia

1. ta, kuri nervina

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

---