nervinsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nervinsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nervinsiantis, mot. g. nervinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinsiąs, nervinsiantis	nervinsią, nervinsiantys	nervinsianti	nervinsiančios	-	nervinsią
kilm.	nervinsiančio	nervinsiančių	nervinsiančios	nervinsiančių	-	-
naud.	nervinsiančiam	nervinsiantiems, nervinsiantiem	nervinsiančiai	nervinsiančioms, nervinsiančiom	-	-
gal.	nervinsiantį	nervinsiančius	nervinsiančią	nervinsiančias	-	-
įnag.	nervinsiančiu	nervinsiančiais	nervinsiančia	nervinsiančiomis	-	-
viet.	nervinsiančiame, nervinsiančiam	nervinsiančiuose, nervinsiančiuos	nervinsiančioje, nervinsiančioj	nervinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nervinsiantysis	nervinsiantieji	nervinsiančioji	nervinsiančiosios	-	-
kilm.	nervinsiančiojo	nervinsiančiųjų	nervinsiančiosios	nervinsiančiųjų	-	-
naud.	nervinsiančiajam	nervinsiantiesiems	nervinsiančiajai	nervinsiančiosioms	-	-
gal.	nervinsiantįjį	nervinsiančiuosius	nervinsiančiąją	nervinsiančiąsias	-	-
įnag.	nervinsiančiuoju	nervinsiančiaisiais	nervinsiančiąja	nervinsiančiosiomis	-	-
viet.	nervinsiančiajame	nervinsiančiuosiuose	nervinsiančiojoje	nervinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nervinsiantis, mot. g. nervinsianti.
• Skiemenys: ner-vin-sian-čiuo-ju

nervinsiančiuoju

1. tas, kuris nervins

Etimologija

<= nervinti, nervina, nervino

---