nesigalvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesigalvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesigalvojantis, mot. g. nesigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigalvojąs, nesigalvojantis	nesigalvoją, nesigalvojantys	nesigalvojanti	nesigalvojančios	-	nesigalvoją
kilm.	nesigalvojančio	nesigalvojančių	nesigalvojančios	nesigalvojančių	-	-
naud.	nesigalvojančiam	nesigalvojantiems, nesigalvojantiem	nesigalvojančiai	nesigalvojančioms, nesigalvojančiom	-	-
gal.	nesigalvojantį	nesigalvojančius	nesigalvojančią	nesigalvojančias	-	-
įnag.	nesigalvojančiu	nesigalvojančiais	nesigalvojančia	nesigalvojančiomis	-	-
viet.	nesigalvojančiame, nesigalvojančiam	nesigalvojančiuose, nesigalvojančiuos	nesigalvojančioje, nesigalvojančioj	nesigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesigalvojantysis	nesigalvojantieji	nesigalvojančioji	nesigalvojančiosios	-	-
kilm.	nesigalvojančiojo	nesigalvojančiųjų	nesigalvojančiosios	nesigalvojančiųjų	-	-
naud.	nesigalvojančiajam	nesigalvojantiesiems	nesigalvojančiajai	nesigalvojančiosioms	-	-
gal.	nesigalvojantįjį	nesigalvojančiuosius	nesigalvojančiąją	nesigalvojančiąsias	-	-
įnag.	nesigalvojančiuoju	nesigalvojančiaisiais	nesigalvojančiąja	nesigalvojančiosiomis	-	-
viet.	nesigalvojančiajame	nesigalvojančiuosiuose	nesigalvojančiojoje	nesigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesigalvojantis, mot. g. nesigalvojanti.
• Skiemenys: ne-si-gal-vo-jan-čių-jų

nesigalvojančiųjų

1. tas, kuris nesigalvoja

Etimologija

<= nesigalvoti, nesigalvoja, nesigalvojo <= ne- + galvoti, galvoja, galvojo <= sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---