nesiginčijusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiginčijusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiginčijęs, mot. g. nesiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijęs	nesiginčiję	nesiginčijusi, nesiginčijus	nesiginčijusios	-	nesiginčiję
kilm.	nesiginčijusio	nesiginčijusių	nesiginčijusios	nesiginčijusių	-	-
naud.	nesiginčijusiam	nesiginčijusiems	nesiginčijusiai	nesiginčijusioms	-	-
gal.	nesiginčijusį	nesiginčijusius	nesiginčijusią	nesiginčijusias	-	-
įnag.	nesiginčijusiu	nesiginčijusiais	nesiginčijusia	nesiginčijusiomis	-	-
viet.	nesiginčijusiame	nesiginčijusiuose	nesiginčijusioje	nesiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčijusysis	nesiginčijusieji	nesiginčijusioji	nesiginčijusiosios	-	-
kilm.	nesiginčijusiojo	nesiginčijusiųjų	nesiginčijusiosios	nesiginčijusiųjų	-	-
naud.	nesiginčijusiajam	nesiginčijusiesiems	nesiginčijusiajai	nesiginčijusiosioms	-	-
gal.	nesiginčijusįjį	nesiginčijusiuosius	nesiginčijusiąją	nesiginčijusiąsias	-	-
įnag.	nesiginčijusiuoju	nesiginčijusiaisiais	nesiginčijusiąja	nesiginčijusiosiomis	-	-
viet.	nesiginčijusiajame	nesiginčijusiuosiuose	nesiginčijusiojoje	nesiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiginčijęs, mot. g. nesiginčijusi.
• Skiemenys: ne-si-gin-či-ju-sį-jį

nesiginčijusįjį

1. tas, kuris nesiginčijo

Etimologija

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---