nesiginčytiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiginčytiems (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiginčytas, mot. g. nesiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčytas	nesiginčyti	nesiginčyta	nesiginčytos	nesiginčyta	-
kilm.	nesiginčyto	nesiginčytų	nesiginčytos	nesiginčytų	-	-
naud.	nesiginčytam	nesiginčytiems	nesiginčytai	nesiginčytoms	-	-
gal.	nesiginčytą	nesiginčytus	nesiginčytą	nesiginčytas	-	-
įnag.	nesiginčytu	nesiginčytais	nesiginčyta	nesiginčytomis	-	-
viet.	nesiginčytame	nesiginčytuose	nesiginčytoje	nesiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiginčytasis	nesiginčytieji	nesiginčytoji	nesiginčytosios	-	-
kilm.	nesiginčytojo	nesiginčytųjų	nesiginčytosios	nesiginčytųjų	-	-
naud.	nesiginčytajam	nesiginčytiesiems	nesiginčytajai	nesiginčytosioms	-	-
gal.	nesiginčytąjį	nesiginčytuosius	nesiginčytąją	nesiginčytąsias	-	-
įnag.	nesiginčytuoju	nesiginčytaisiais	nesiginčytąja	nesiginčytosiomis	-	-
viet.	nesiginčytajame	nesiginčytuosiuose	nesiginčytojoje	nesiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiginčytas, mot. g. nesiginčyta.
• Skiemenys: ne-si-gin-čy-tiems

nesiginčytiems

1. tas, kurį nesiginčijo

Etimologija

<= nesiginčyti, nesiginčija, nesiginčijo <= ne- + ginčyti, ginčija, ginčijo <= sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---