nesijaudinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudinamas, mot. g. nesijaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinamas	nesijaudinami	nesijaudinama	nesijaudinamos	nesijaudinama	-
kilm.	nesijaudinamo	nesijaudinamų	nesijaudinamos	nesijaudinamų	-	-
naud.	nesijaudinamam	nesijaudinamiems	nesijaudinamai	nesijaudinamoms	-	-
gal.	nesijaudinamą	nesijaudinamus	nesijaudinamą	nesijaudinamas	-	-
įnag.	nesijaudinamu	nesijaudinamais	nesijaudinama	nesijaudinamomis	-	-
viet.	nesijaudinamame	nesijaudinamuose	nesijaudinamoje	nesijaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinamasis	nesijaudinamieji	nesijaudinamoji	nesijaudinamosios	-	-
kilm.	nesijaudinamojo	nesijaudinamųjų	nesijaudinamosios	nesijaudinamųjų	-	-
naud.	nesijaudinamajam	nesijaudinamiesiems	nesijaudinamajai	nesijaudinamosioms	-	-
gal.	nesijaudinamąjį	nesijaudinamuosius	nesijaudinamąją	nesijaudinamąsias	-	-
įnag.	nesijaudinamuoju	nesijaudinamaisiais	nesijaudinamąja	nesijaudinamosiomis	-	-
viet.	nesijaudinamajame	nesijaudinamuosiuose	nesijaudinamojoje	nesijaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudinamas, mot. g. nesijaudinama.
• Skiemenys: ne-si-jau-di-na-mo-ji

nesijaudinamoji

1. ta, kurią nesijaudina

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---