nesijaudinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudinantis, mot. g. nesijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinąs, nesijaudinantis	nesijaudiną, nesijaudinantys	nesijaudinanti	nesijaudinančios	-	nesijaudiną
kilm.	nesijaudinančio	nesijaudinančių	nesijaudinančios	nesijaudinančių	-	-
naud.	nesijaudinančiam	nesijaudinantiems, nesijaudinantiem	nesijaudinančiai	nesijaudinančioms, nesijaudinančiom	-	-
gal.	nesijaudinantį	nesijaudinančius	nesijaudinančią	nesijaudinančias	-	-
įnag.	nesijaudinančiu	nesijaudinančiais	nesijaudinančia	nesijaudinančiomis	-	-
viet.	nesijaudinančiame, nesijaudinančiam	nesijaudinančiuose, nesijaudinančiuos	nesijaudinančioje, nesijaudinančioj	nesijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudinantysis	nesijaudinantieji	nesijaudinančioji	nesijaudinančiosios	-	-
kilm.	nesijaudinančiojo	nesijaudinančiųjų	nesijaudinančiosios	nesijaudinančiųjų	-	-
naud.	nesijaudinančiajam	nesijaudinantiesiems	nesijaudinančiajai	nesijaudinančiosioms	-	-
gal.	nesijaudinantįjį	nesijaudinančiuosius	nesijaudinančiąją	nesijaudinančiąsias	-	-
įnag.	nesijaudinančiuoju	nesijaudinančiaisiais	nesijaudinančiąja	nesijaudinančiosiomis	-	-
viet.	nesijaudinančiajame	nesijaudinančiuosiuose	nesijaudinančiojoje	nesijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudinantis, mot. g. nesijaudinanti.
• Skiemenys: ne-si-jau-di-nan-čių-jų

nesijaudinančiųjų

1. tas, kuris nesijaudina

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---