nesijaudindavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudindavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudindavęs, mot. g. nesijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudindavęs	nesijaudindavę	nesijaudindavusi, nesijaudindavus	nesijaudindavusios	-	nesijaudindavę
kilm.	nesijaudindavusio	nesijaudindavusių	nesijaudindavusios	nesijaudindavusių	-	-
naud.	nesijaudindavusiam	nesijaudindavusiems	nesijaudindavusiai	nesijaudindavusioms	-	-
gal.	nesijaudindavusį	nesijaudindavusius	nesijaudindavusią	nesijaudindavusias	-	-
įnag.	nesijaudindavusiu	nesijaudindavusiais	nesijaudindavusia	nesijaudindavusiomis	-	-
viet.	nesijaudindavusiame	nesijaudindavusiuose	nesijaudindavusioje	nesijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudindavusysis	nesijaudindavusieji	nesijaudindavusioji	nesijaudindavusiosios	-	-
kilm.	nesijaudindavusiojo	nesijaudindavusiųjų	nesijaudindavusiosios	nesijaudindavusiųjų	-	-
naud.	nesijaudindavusiajam	nesijaudindavusiesiems	nesijaudindavusiajai	nesijaudindavusiosioms	-	-
gal.	nesijaudindavusįjį	nesijaudindavusiuosius	nesijaudindavusiąją	nesijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	nesijaudindavusiuoju	nesijaudindavusiaisiais	nesijaudindavusiąja	nesijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	nesijaudindavusiajame	nesijaudindavusiuosiuose	nesijaudindavusiojoje	nesijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudindavęs, mot. g. nesijaudindavusi.
• Skiemenys: ne-si-jau-din-da-vu-sie-ji

nesijaudindavusieji

1. tas, kuris nesijaudindavo

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---