nesijaudintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesijaudintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesijaudintas, mot. g. nesijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudintas	nesijaudinti	nesijaudinta	nesijaudintos	nesijaudinta	-
kilm.	nesijaudinto	nesijaudintų	nesijaudintos	nesijaudintų	-	-
naud.	nesijaudintam	nesijaudintiems	nesijaudintai	nesijaudintoms	-	-
gal.	nesijaudintą	nesijaudintus	nesijaudintą	nesijaudintas	-	-
įnag.	nesijaudintu	nesijaudintais	nesijaudinta	nesijaudintomis	-	-
viet.	nesijaudintame	nesijaudintuose	nesijaudintoje	nesijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesijaudintasis	nesijaudintieji	nesijaudintoji	nesijaudintosios	-	-
kilm.	nesijaudintojo	nesijaudintųjų	nesijaudintosios	nesijaudintųjų	-	-
naud.	nesijaudintajam	nesijaudintiesiems	nesijaudintajai	nesijaudintosioms	-	-
gal.	nesijaudintąjį	nesijaudintuosius	nesijaudintąją	nesijaudintąsias	-	-
įnag.	nesijaudintuoju	nesijaudintaisiais	nesijaudintąja	nesijaudintosiomis	-	-
viet.	nesijaudintajame	nesijaudintuosiuose	nesijaudintojoje	nesijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesijaudintas, mot. g. nesijaudinta.
• Skiemenys: ne-si-jau-din-tą-ja

nesijaudintąja

1. ta, kurią nesijaudino

Etimologija

<= nesijaudinti, nesijaudina, nesijaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino <= sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---