nesiraginamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiraginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiraginamas, mot. g. nesiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiraginamas	nesiraginami	nesiraginama	nesiraginamos	nesiraginama	-
kilm.	nesiraginamo	nesiraginamų	nesiraginamos	nesiraginamų	-	-
naud.	nesiraginamam	nesiraginamiems	nesiraginamai	nesiraginamoms	-	-
gal.	nesiraginamą	nesiraginamus	nesiraginamą	nesiraginamas	-	-
įnag.	nesiraginamu	nesiraginamais	nesiraginama	nesiraginamomis	-	-
viet.	nesiraginamame	nesiraginamuose	nesiraginamoje	nesiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiraginamasis	nesiraginamieji	nesiraginamoji	nesiraginamosios	-	-
kilm.	nesiraginamojo	nesiraginamųjų	nesiraginamosios	nesiraginamųjų	-	-
naud.	nesiraginamajam	nesiraginamiesiems	nesiraginamajai	nesiraginamosioms	-	-
gal.	nesiraginamąjį	nesiraginamuosius	nesiraginamąją	nesiraginamąsias	-	-
įnag.	nesiraginamuoju	nesiraginamaisiais	nesiraginamąja	nesiraginamosiomis	-	-
viet.	nesiraginamajame	nesiraginamuosiuose	nesiraginamojoje	nesiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiraginamas, mot. g. nesiraginama.
• Skiemenys: ne-si-ra-gi-na-mu

nesiraginamu

1. tas, kurį nesiragina

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---