nesiraginančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiraginančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiraginantis, mot. g. nesiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiraginąs, nesiraginantis	nesiraginą, nesiraginantys	nesiraginanti	nesiraginančios	-	nesiraginą
kilm.	nesiraginančio	nesiraginančių	nesiraginančios	nesiraginančių	-	-
naud.	nesiraginančiam	nesiraginantiems, nesiraginantiem	nesiraginančiai	nesiraginančioms, nesiraginančiom	-	-
gal.	nesiraginantį	nesiraginančius	nesiraginančią	nesiraginančias	-	-
įnag.	nesiraginančiu	nesiraginančiais	nesiraginančia	nesiraginančiomis	-	-
viet.	nesiraginančiame, nesiraginančiam	nesiraginančiuose, nesiraginančiuos	nesiraginančioje, nesiraginančioj	nesiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiraginantysis	nesiraginantieji	nesiraginančioji	nesiraginančiosios	-	-
kilm.	nesiraginančiojo	nesiraginančiųjų	nesiraginančiosios	nesiraginančiųjų	-	-
naud.	nesiraginančiajam	nesiraginantiesiems	nesiraginančiajai	nesiraginančiosioms	-	-
gal.	nesiraginantįjį	nesiraginančiuosius	nesiraginančiąją	nesiraginančiąsias	-	-
įnag.	nesiraginančiuoju	nesiraginančiaisiais	nesiraginančiąja	nesiraginančiosiomis	-	-
viet.	nesiraginančiajame	nesiraginančiuosiuose	nesiraginančiojoje	nesiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiraginantis, mot. g. nesiraginanti.
• Skiemenys: ne-si-ra-gi-nan-čia-me

nesiraginančiame

1. tas, kuris nesiragina

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---