nesiragintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiragintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiragintinas, mot. g. nesiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintinas	nesiragintini	nesiragintina	nesiragintinos	nesiragintina	-
kilm.	nesiragintino	nesiragintinų	nesiragintinos	nesiragintinų	-	-
naud.	nesiragintinam	nesiragintiniems	nesiragintinai	nesiragintinoms	-	-
gal.	nesiragintiną	nesiragintinus	nesiragintiną	nesiragintinas	-	-
įnag.	nesiragintinu	nesiragintinais	nesiragintina	nesiragintinomis	-	-
viet.	nesiragintiname	nesiragintinuose	nesiragintinoje	nesiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintinasis	nesiragintinieji	nesiragintinoji	nesiragintinosios	-	-
kilm.	nesiragintinojo	nesiragintinųjų	nesiragintinosios	nesiragintinųjų	-	-
naud.	nesiragintinajam	nesiragintiniesiems	nesiragintinajai	nesiragintinosioms	-	-
gal.	nesiragintinąjį	nesiragintinuosius	nesiragintinąją	nesiragintinąsias	-	-
įnag.	nesiragintinuoju	nesiragintinaisiais	nesiragintinąja	nesiragintinosiomis	-	-
viet.	nesiragintinajame	nesiragintinuosiuose	nesiragintinojoje	nesiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiragintinas, mot. g. nesiragintina.
• Skiemenys: ne-si-ra-gin-ti-nu

nesiragintinu

1. tas, dėl kurio reikia nesiraginti

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---