nesiragintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesiragintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesiragintas, mot. g. nesiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintas	nesiraginti	nesiraginta	nesiragintos	nesiraginta	-
kilm.	nesiraginto	nesiragintų	nesiragintos	nesiragintų	-	-
naud.	nesiragintam	nesiragintiems	nesiragintai	nesiragintoms	-	-
gal.	nesiragintą	nesiragintus	nesiragintą	nesiragintas	-	-
įnag.	nesiragintu	nesiragintais	nesiraginta	nesiragintomis	-	-
viet.	nesiragintame	nesiragintuose	nesiragintoje	nesiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesiragintasis	nesiragintieji	nesiragintoji	nesiragintosios	-	-
kilm.	nesiragintojo	nesiragintųjų	nesiragintosios	nesiragintųjų	-	-
naud.	nesiragintajam	nesiragintiesiems	nesiragintajai	nesiragintosioms	-	-
gal.	nesiragintąjį	nesiragintuosius	nesiragintąją	nesiragintąsias	-	-
įnag.	nesiragintuoju	nesiragintaisiais	nesiragintąja	nesiragintosiomis	-	-
viet.	nesiragintajame	nesiragintuosiuose	nesiragintojoje	nesiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesiragintas, mot. g. nesiraginta.
• Skiemenys: ne-si-ra-gin-to-mis

nesiragintomis

1. ta, kurią nesiragino

Etimologija

<= nesiraginti, nesiragina, nesiragino <= ne- + raginti, ragina, ragino <= sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---