nesujaudinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudinantis, mot. g. nesujaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinąs, nesujaudinantis	nesujaudiną, nesujaudinantys	nesujaudinanti	nesujaudinančios	-	nesujaudiną
kilm.	nesujaudinančio	nesujaudinančių	nesujaudinančios	nesujaudinančių	-	-
naud.	nesujaudinančiam	nesujaudinantiems, nesujaudinantiem	nesujaudinančiai	nesujaudinančioms, nesujaudinančiom	-	-
gal.	nesujaudinantį	nesujaudinančius	nesujaudinančią	nesujaudinančias	-	-
įnag.	nesujaudinančiu	nesujaudinančiais	nesujaudinančia	nesujaudinančiomis	-	-
viet.	nesujaudinančiame, nesujaudinančiam	nesujaudinančiuose, nesujaudinančiuos	nesujaudinančioje, nesujaudinančioj	nesujaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudinantysis	nesujaudinantieji	nesujaudinančioji	nesujaudinančiosios	-	-
kilm.	nesujaudinančiojo	nesujaudinančiųjų	nesujaudinančiosios	nesujaudinančiųjų	-	-
naud.	nesujaudinančiajam	nesujaudinantiesiems	nesujaudinančiajai	nesujaudinančiosioms	-	-
gal.	nesujaudinantįjį	nesujaudinančiuosius	nesujaudinančiąją	nesujaudinančiąsias	-	-
įnag.	nesujaudinančiuoju	nesujaudinančiaisiais	nesujaudinančiąja	nesujaudinančiosiomis	-	-
viet.	nesujaudinančiajame	nesujaudinančiuosiuose	nesujaudinančiojoje	nesujaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudinantis, mot. g. nesujaudinanti.
• Skiemenys: ne-su-jau-di-nan-čių-jų

nesujaudinančiųjų

1. tas, kuris nesujaudina

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---