nesujaudintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudintinas, mot. g. nesujaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudintinas	nesujaudintini	nesujaudintina	nesujaudintinos	nesujaudintina	-
kilm.	nesujaudintino	nesujaudintinų	nesujaudintinos	nesujaudintinų	-	-
naud.	nesujaudintinam	nesujaudintiniems	nesujaudintinai	nesujaudintinoms	-	-
gal.	nesujaudintiną	nesujaudintinus	nesujaudintiną	nesujaudintinas	-	-
įnag.	nesujaudintinu	nesujaudintinais	nesujaudintina	nesujaudintinomis	-	-
viet.	nesujaudintiname	nesujaudintinuose	nesujaudintinoje	nesujaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudintinasis	nesujaudintinieji	nesujaudintinoji	nesujaudintinosios	-	-
kilm.	nesujaudintinojo	nesujaudintinųjų	nesujaudintinosios	nesujaudintinųjų	-	-
naud.	nesujaudintinajam	nesujaudintiniesiems	nesujaudintinajai	nesujaudintinosioms	-	-
gal.	nesujaudintinąjį	nesujaudintinuosius	nesujaudintinąją	nesujaudintinąsias	-	-
įnag.	nesujaudintinuoju	nesujaudintinaisiais	nesujaudintinąja	nesujaudintinosiomis	-	-
viet.	nesujaudintinajame	nesujaudintinuosiuose	nesujaudintinojoje	nesujaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudintinas, mot. g. nesujaudintina.
• Skiemenys: ne-su-jau-din-ti-nų-jų

nesujaudintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesujaudinti

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---