nesunervintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesunervintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesunervintas, mot. g. nesunervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervintas	nesunervinti	nesunervinta	nesunervintos	nesunervinta	-
kilm.	nesunervinto	nesunervintų	nesunervintos	nesunervintų	-	-
naud.	nesunervintam	nesunervintiems	nesunervintai	nesunervintoms	-	-
gal.	nesunervintą	nesunervintus	nesunervintą	nesunervintas	-	-
įnag.	nesunervintu	nesunervintais	nesunervinta	nesunervintomis	-	-
viet.	nesunervintame	nesunervintuose	nesunervintoje	nesunervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesunervintasis	nesunervintieji	nesunervintoji	nesunervintosios	-	-
kilm.	nesunervintojo	nesunervintųjų	nesunervintosios	nesunervintųjų	-	-
naud.	nesunervintajam	nesunervintiesiems	nesunervintajai	nesunervintosioms	-	-
gal.	nesunervintąjį	nesunervintuosius	nesunervintąją	nesunervintąsias	-	-
įnag.	nesunervintuoju	nesunervintaisiais	nesunervintąja	nesunervintosiomis	-	-
viet.	nesunervintajame	nesunervintuosiuose	nesunervintojoje	nesunervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesunervintas, mot. g. nesunervinta.
• Skiemenys: ne-su-ner-vin-tą-ja

nesunervintąja

1. ta, kurią nesunervino

Etimologija

<= nesunervinti, nesunervina, nesunervino <= ne- + sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---