nesuraginamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuraginamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuraginamas, mot. g. nesuraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginamas	nesuraginami	nesuraginama	nesuraginamos	nesuraginama	-
kilm.	nesuraginamo	nesuraginamų	nesuraginamos	nesuraginamų	-	-
naud.	nesuraginamam	nesuraginamiems	nesuraginamai	nesuraginamoms	-	-
gal.	nesuraginamą	nesuraginamus	nesuraginamą	nesuraginamas	-	-
įnag.	nesuraginamu	nesuraginamais	nesuraginama	nesuraginamomis	-	-
viet.	nesuraginamame	nesuraginamuose	nesuraginamoje	nesuraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginamasis	nesuraginamieji	nesuraginamoji	nesuraginamosios	-	-
kilm.	nesuraginamojo	nesuraginamųjų	nesuraginamosios	nesuraginamųjų	-	-
naud.	nesuraginamajam	nesuraginamiesiems	nesuraginamajai	nesuraginamosioms	-	-
gal.	nesuraginamąjį	nesuraginamuosius	nesuraginamąją	nesuraginamąsias	-	-
įnag.	nesuraginamuoju	nesuraginamaisiais	nesuraginamąja	nesuraginamosiomis	-	-
viet.	nesuraginamajame	nesuraginamuosiuose	nesuraginamojoje	nesuraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuraginamas, mot. g. nesuraginama.
• Skiemenys: ne-su-ra-gi-na-mų-jų

nesuraginamųjų

1. tas, kurį nesuragina

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---