nesuraginsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuraginsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuraginsimas, mot. g. nesuraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginsimas	nesuraginsimi	nesuraginsima	nesuraginsimos	nesuraginsima	-
kilm.	nesuraginsimo	nesuraginsimų	nesuraginsimos	nesuraginsimų	-	-
naud.	nesuraginsimam	nesuraginsimiems	nesuraginsimai	nesuraginsimoms	-	-
gal.	nesuraginsimą	nesuraginsimus	nesuraginsimą	nesuraginsimas	-	-
įnag.	nesuraginsimu	nesuraginsimais	nesuraginsima	nesuraginsimomis	-	-
viet.	nesuraginsimame	nesuraginsimuose	nesuraginsimoje	nesuraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuraginsimasis	nesuraginsimieji	nesuraginsimoji	nesuraginsimosios	-	-
kilm.	nesuraginsimojo	nesuraginsimųjų	nesuraginsimosios	nesuraginsimųjų	-	-
naud.	nesuraginsimajam	nesuraginsimiesiems	nesuraginsimajai	nesuraginsimosioms	-	-
gal.	nesuraginsimąjį	nesuraginsimuosius	nesuraginsimąją	nesuraginsimąsias	-	-
įnag.	nesuraginsimuoju	nesuraginsimaisiais	nesuraginsimąja	nesuraginsimosiomis	-	-
viet.	nesuraginsimajame	nesuraginsimuosiuose	nesuraginsimojoje	nesuraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuraginsimas, mot. g. nesuraginsima.
• Skiemenys: ne-su-ra-gin-si-muo-ju

nesuraginsimuoju

1. tas, kurį nesuragins

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---