nesuragintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuragintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuragintas, mot. g. nesuraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintas	nesuraginti	nesuraginta	nesuragintos	nesuraginta	-
kilm.	nesuraginto	nesuragintų	nesuragintos	nesuragintų	-	-
naud.	nesuragintam	nesuragintiems	nesuragintai	nesuragintoms	-	-
gal.	nesuragintą	nesuragintus	nesuragintą	nesuragintas	-	-
įnag.	nesuragintu	nesuragintais	nesuraginta	nesuragintomis	-	-
viet.	nesuragintame	nesuragintuose	nesuragintoje	nesuragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuragintasis	nesuragintieji	nesuragintoji	nesuragintosios	-	-
kilm.	nesuragintojo	nesuragintųjų	nesuragintosios	nesuragintųjų	-	-
naud.	nesuragintajam	nesuragintiesiems	nesuragintajai	nesuragintosioms	-	-
gal.	nesuragintąjį	nesuragintuosius	nesuragintąją	nesuragintąsias	-	-
įnag.	nesuragintuoju	nesuragintaisiais	nesuragintąja	nesuragintosiomis	-	-
viet.	nesuragintajame	nesuragintuosiuose	nesuragintojoje	nesuragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuragintas, mot. g. nesuraginta.
• Skiemenys: ne-su-ra-gin-to-mis

nesuragintomis

1. ta, kurią nesuragino

Etimologija

<= nesuraginti, nesuragina, nesuragino <= ne- + suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---