nesusigalvojama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigalvojama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigalvojamas, mot. g. nesusigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvojamas	nesusigalvojami	nesusigalvojama	nesusigalvojamos	nesusigalvojama	-
kilm.	nesusigalvojamo	nesusigalvojamų	nesusigalvojamos	nesusigalvojamų	-	-
naud.	nesusigalvojamam	nesusigalvojamiems	nesusigalvojamai	nesusigalvojamoms	-	-
gal.	nesusigalvojamą	nesusigalvojamus	nesusigalvojamą	nesusigalvojamas	-	-
įnag.	nesusigalvojamu	nesusigalvojamais	nesusigalvojama	nesusigalvojamomis	-	-
viet.	nesusigalvojamame	nesusigalvojamuose	nesusigalvojamoje	nesusigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigalvojamasis	nesusigalvojamieji	nesusigalvojamoji	nesusigalvojamosios	-	-
kilm.	nesusigalvojamojo	nesusigalvojamųjų	nesusigalvojamosios	nesusigalvojamųjų	-	-
naud.	nesusigalvojamajam	nesusigalvojamiesiems	nesusigalvojamajai	nesusigalvojamosioms	-	-
gal.	nesusigalvojamąjį	nesusigalvojamuosius	nesusigalvojamąją	nesusigalvojamąsias	-	-
įnag.	nesusigalvojamuoju	nesusigalvojamaisiais	nesusigalvojamąja	nesusigalvojamosiomis	-	-
viet.	nesusigalvojamajame	nesusigalvojamuosiuose	nesusigalvojamojoje	nesusigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigalvojamas.
• Skiemenys: ne-su-si-gal-vo-ja-ma

nesusigalvojama

1. ta, kurią nesusigalvoja

Etimologija

<= nesusigalvoti, nesusigalvoja, nesusigalvojo <= ne- + susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    nesusigalvojama: bendrai

susigalvojama (lt)

Vertimai

  nesusigalvojama: bendrai

---