nesusigaminantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigaminantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigaminantis, mot. g. nesusigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigaminąs, nesusigaminantis	nesusigaminą, nesusigaminantys	nesusigaminanti	nesusigaminančios	-	nesusigaminą
kilm.	nesusigaminančio	nesusigaminančių	nesusigaminančios	nesusigaminančių	-	-
naud.	nesusigaminančiam	nesusigaminantiems, nesusigaminantiem	nesusigaminančiai	nesusigaminančioms, nesusigaminančiom	-	-
gal.	nesusigaminantį	nesusigaminančius	nesusigaminančią	nesusigaminančias	-	-
įnag.	nesusigaminančiu	nesusigaminančiais	nesusigaminančia	nesusigaminančiomis	-	-
viet.	nesusigaminančiame, nesusigaminančiam	nesusigaminančiuose, nesusigaminančiuos	nesusigaminančioje, nesusigaminančioj	nesusigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigaminantysis	nesusigaminantieji	nesusigaminančioji	nesusigaminančiosios	-	-
kilm.	nesusigaminančiojo	nesusigaminančiųjų	nesusigaminančiosios	nesusigaminančiųjų	-	-
naud.	nesusigaminančiajam	nesusigaminantiesiems	nesusigaminančiajai	nesusigaminančiosioms	-	-
gal.	nesusigaminantįjį	nesusigaminančiuosius	nesusigaminančiąją	nesusigaminančiąsias	-	-
įnag.	nesusigaminančiuoju	nesusigaminančiaisiais	nesusigaminančiąja	nesusigaminančiosiomis	-	-
viet.	nesusigaminančiajame	nesusigaminančiuosiuose	nesusigaminančiojoje	nesusigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigaminantis, mot. g. nesusigaminanti.
• Skiemenys: ne-su-si-ga-mi-nan-tį

nesusigaminantį

1. tas, kuris nesusigamina

Etimologija

<= nesusigaminti, nesusigamina, nesusigamino <= ne- + susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---