nesusijaudindavusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudindavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudindavęs, mot. g. nesusijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudindavęs	nesusijaudindavę	nesusijaudindavusi, nesusijaudindavus	nesusijaudindavusios	-	nesusijaudindavę
kilm.	nesusijaudindavusio	nesusijaudindavusių	nesusijaudindavusios	nesusijaudindavusių	-	-
naud.	nesusijaudindavusiam	nesusijaudindavusiems	nesusijaudindavusiai	nesusijaudindavusioms	-	-
gal.	nesusijaudindavusį	nesusijaudindavusius	nesusijaudindavusią	nesusijaudindavusias	-	-
įnag.	nesusijaudindavusiu	nesusijaudindavusiais	nesusijaudindavusia	nesusijaudindavusiomis	-	-
viet.	nesusijaudindavusiame	nesusijaudindavusiuose	nesusijaudindavusioje	nesusijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudindavusysis	nesusijaudindavusieji	nesusijaudindavusioji	nesusijaudindavusiosios	-	-
kilm.	nesusijaudindavusiojo	nesusijaudindavusiųjų	nesusijaudindavusiosios	nesusijaudindavusiųjų	-	-
naud.	nesusijaudindavusiajam	nesusijaudindavusiesiems	nesusijaudindavusiajai	nesusijaudindavusiosioms	-	-
gal.	nesusijaudindavusįjį	nesusijaudindavusiuosius	nesusijaudindavusiąją	nesusijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	nesusijaudindavusiuoju	nesusijaudindavusiaisiais	nesusijaudindavusiąja	nesusijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	nesusijaudindavusiajame	nesusijaudindavusiuosiuose	nesusijaudindavusiojoje	nesusijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudindavęs, mot. g. nesusijaudindavusi.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-din-da-vu-sį

nesusijaudindavusį

1. tas, kuris nesusijaudindavo

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---