nesusijaudinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudinsimas, mot. g. nesusijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinsimas	nesusijaudinsimi	nesusijaudinsima	nesusijaudinsimos	nesusijaudinsima	-
kilm.	nesusijaudinsimo	nesusijaudinsimų	nesusijaudinsimos	nesusijaudinsimų	-	-
naud.	nesusijaudinsimam	nesusijaudinsimiems	nesusijaudinsimai	nesusijaudinsimoms	-	-
gal.	nesusijaudinsimą	nesusijaudinsimus	nesusijaudinsimą	nesusijaudinsimas	-	-
įnag.	nesusijaudinsimu	nesusijaudinsimais	nesusijaudinsima	nesusijaudinsimomis	-	-
viet.	nesusijaudinsimame	nesusijaudinsimuose	nesusijaudinsimoje	nesusijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudinsimasis	nesusijaudinsimieji	nesusijaudinsimoji	nesusijaudinsimosios	-	-
kilm.	nesusijaudinsimojo	nesusijaudinsimųjų	nesusijaudinsimosios	nesusijaudinsimųjų	-	-
naud.	nesusijaudinsimajam	nesusijaudinsimiesiems	nesusijaudinsimajai	nesusijaudinsimosioms	-	-
gal.	nesusijaudinsimąjį	nesusijaudinsimuosius	nesusijaudinsimąją	nesusijaudinsimąsias	-	-
įnag.	nesusijaudinsimuoju	nesusijaudinsimaisiais	nesusijaudinsimąja	nesusijaudinsimosiomis	-	-
viet.	nesusijaudinsimajame	nesusijaudinsimuosiuose	nesusijaudinsimojoje	nesusijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudinsimas, mot. g. nesusijaudinsima.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-din-si-muo-ju

nesusijaudinsimuoju

1. tas, kurį nesusijaudins

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---