nesusijaudintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusijaudintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusijaudintas, mot. g. nesusijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudintas	nesusijaudinti	nesusijaudinta	nesusijaudintos	nesusijaudinta	-
kilm.	nesusijaudinto	nesusijaudintų	nesusijaudintos	nesusijaudintų	-	-
naud.	nesusijaudintam	nesusijaudintiems	nesusijaudintai	nesusijaudintoms	-	-
gal.	nesusijaudintą	nesusijaudintus	nesusijaudintą	nesusijaudintas	-	-
įnag.	nesusijaudintu	nesusijaudintais	nesusijaudinta	nesusijaudintomis	-	-
viet.	nesusijaudintame	nesusijaudintuose	nesusijaudintoje	nesusijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusijaudintasis	nesusijaudintieji	nesusijaudintoji	nesusijaudintosios	-	-
kilm.	nesusijaudintojo	nesusijaudintųjų	nesusijaudintosios	nesusijaudintųjų	-	-
naud.	nesusijaudintajam	nesusijaudintiesiems	nesusijaudintajai	nesusijaudintosioms	-	-
gal.	nesusijaudintąjį	nesusijaudintuosius	nesusijaudintąją	nesusijaudintąsias	-	-
įnag.	nesusijaudintuoju	nesusijaudintaisiais	nesusijaudintąja	nesusijaudintosiomis	-	-
viet.	nesusijaudintajame	nesusijaudintuosiuose	nesusijaudintojoje	nesusijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusijaudintas, mot. g. nesusijaudinta.
• Skiemenys: ne-su-si-jau-din-tą-ja

nesusijaudintąja

1. ta, kurią nesusijaudino

Etimologija

<= nesusijaudinti, nesusijaudina, nesusijaudino <= ne- + susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---