nesusinervinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusinervinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusinervinsimas, mot. g. nesusinervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervinsimas	nesusinervinsimi	nesusinervinsima	nesusinervinsimos	nesusinervinsima	-
kilm.	nesusinervinsimo	nesusinervinsimų	nesusinervinsimos	nesusinervinsimų	-	-
naud.	nesusinervinsimam	nesusinervinsimiems	nesusinervinsimai	nesusinervinsimoms	-	-
gal.	nesusinervinsimą	nesusinervinsimus	nesusinervinsimą	nesusinervinsimas	-	-
įnag.	nesusinervinsimu	nesusinervinsimais	nesusinervinsima	nesusinervinsimomis	-	-
viet.	nesusinervinsimame	nesusinervinsimuose	nesusinervinsimoje	nesusinervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervinsimasis	nesusinervinsimieji	nesusinervinsimoji	nesusinervinsimosios	-	-
kilm.	nesusinervinsimojo	nesusinervinsimųjų	nesusinervinsimosios	nesusinervinsimųjų	-	-
naud.	nesusinervinsimajam	nesusinervinsimiesiems	nesusinervinsimajai	nesusinervinsimosioms	-	-
gal.	nesusinervinsimąjį	nesusinervinsimuosius	nesusinervinsimąją	nesusinervinsimąsias	-	-
įnag.	nesusinervinsimuoju	nesusinervinsimaisiais	nesusinervinsimąja	nesusinervinsimosiomis	-	-
viet.	nesusinervinsimajame	nesusinervinsimuosiuose	nesusinervinsimojoje	nesusinervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusinervinsimas, mot. g. nesusinervinsima.
• Skiemenys: ne-su-si-ner-vin-si-mu

nesusinervinsimu

1. tas, kurį nesusinervins

Etimologija

<= nesusinervinti, nesusinervina, nesusinervino <= ne- + susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---