nesusinervintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusinervintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusinervintas, mot. g. nesusinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervintas	nesusinervinti	nesusinervinta	nesusinervintos	nesusinervinta	-
kilm.	nesusinervinto	nesusinervintų	nesusinervintos	nesusinervintų	-	-
naud.	nesusinervintam	nesusinervintiems	nesusinervintai	nesusinervintoms	-	-
gal.	nesusinervintą	nesusinervintus	nesusinervintą	nesusinervintas	-	-
įnag.	nesusinervintu	nesusinervintais	nesusinervinta	nesusinervintomis	-	-
viet.	nesusinervintame	nesusinervintuose	nesusinervintoje	nesusinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervintasis	nesusinervintieji	nesusinervintoji	nesusinervintosios	-	-
kilm.	nesusinervintojo	nesusinervintųjų	nesusinervintosios	nesusinervintųjų	-	-
naud.	nesusinervintajam	nesusinervintiesiems	nesusinervintajai	nesusinervintosioms	-	-
gal.	nesusinervintąjį	nesusinervintuosius	nesusinervintąją	nesusinervintąsias	-	-
įnag.	nesusinervintuoju	nesusinervintaisiais	nesusinervintąja	nesusinervintosiomis	-	-
viet.	nesusinervintajame	nesusinervintuosiuose	nesusinervintojoje	nesusinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusinervintas, mot. g. nesusinervinta.
• Skiemenys: ne-su-si-ner-vin-tų-jų

nesusinervintųjų

1. tas, kurį nesusinervino

Etimologija

<= nesusinervinti, nesusinervina, nesusinervino <= ne- + susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---