nesusinervintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusinervintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusinervintinas, mot. g. nesusinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervintinas	nesusinervintini	nesusinervintina	nesusinervintinos	nesusinervintina	-
kilm.	nesusinervintino	nesusinervintinų	nesusinervintinos	nesusinervintinų	-	-
naud.	nesusinervintinam	nesusinervintiniems	nesusinervintinai	nesusinervintinoms	-	-
gal.	nesusinervintiną	nesusinervintinus	nesusinervintiną	nesusinervintinas	-	-
įnag.	nesusinervintinu	nesusinervintinais	nesusinervintina	nesusinervintinomis	-	-
viet.	nesusinervintiname	nesusinervintinuose	nesusinervintinoje	nesusinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervintinasis	nesusinervintinieji	nesusinervintinoji	nesusinervintinosios	-	-
kilm.	nesusinervintinojo	nesusinervintinųjų	nesusinervintinosios	nesusinervintinųjų	-	-
naud.	nesusinervintinajam	nesusinervintiniesiems	nesusinervintinajai	nesusinervintinosioms	-	-
gal.	nesusinervintinąjį	nesusinervintinuosius	nesusinervintinąją	nesusinervintinąsias	-	-
įnag.	nesusinervintinuoju	nesusinervintinaisiais	nesusinervintinąja	nesusinervintinosiomis	-	-
viet.	nesusinervintinajame	nesusinervintinuosiuose	nesusinervintinojoje	nesusinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusinervintinas, mot. g. nesusinervintina.
• Skiemenys: ne-su-si-ner-vin-ti-nų

nesusinervintinų

1. tas, dėl kurio reikia nesusinervinti

Etimologija

<= nesusinervinti, nesusinervina, nesusinervino <= ne- + susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---