nesusinervinusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusinervinusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusinervinęs, mot. g. nesusinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervinęs	nesusinervinę	nesusinervinusi, nesusinervinus	nesusinervinusios	-	nesusinervinę
kilm.	nesusinervinusio	nesusinervinusių	nesusinervinusios	nesusinervinusių	-	-
naud.	nesusinervinusiam	nesusinervinusiems	nesusinervinusiai	nesusinervinusioms	-	-
gal.	nesusinervinusį	nesusinervinusius	nesusinervinusią	nesusinervinusias	-	-
įnag.	nesusinervinusiu	nesusinervinusiais	nesusinervinusia	nesusinervinusiomis	-	-
viet.	nesusinervinusiame	nesusinervinusiuose	nesusinervinusioje	nesusinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusinervinusysis	nesusinervinusieji	nesusinervinusioji	nesusinervinusiosios	-	-
kilm.	nesusinervinusiojo	nesusinervinusiųjų	nesusinervinusiosios	nesusinervinusiųjų	-	-
naud.	nesusinervinusiajam	nesusinervinusiesiems	nesusinervinusiajai	nesusinervinusiosioms	-	-
gal.	nesusinervinusįjį	nesusinervinusiuosius	nesusinervinusiąją	nesusinervinusiąsias	-	-
įnag.	nesusinervinusiuoju	nesusinervinusiaisiais	nesusinervinusiąja	nesusinervinusiosiomis	-	-
viet.	nesusinervinusiajame	nesusinervinusiuosiuose	nesusinervinusiojoje	nesusinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusinervinęs, mot. g. nesusinervinusi.
• Skiemenys: ne-su-si-ner-vi-nu-siuo-ju

nesusinervinusiuoju

1. tas, kuris nesusinervino

Etimologija

<= nesusinervinti, nesusinervina, nesusinervino <= ne- + susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---