nesusiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolintojas	nesusiskolintojai
kilm.	nesusiskolintojo	nesusiskolintojų
naud.	nesusiskolintojui	nesusiskolintojams
gal.	nesusiskolintoją	nesusiskolintojus
įnag.	nesusiskolintoju	nesusiskolintojais
viet.	nesusiskolintojuje	nesusiskolintojuose
šauksm.	nesusiskolintojau	nesusiskolintojai

• Skiemenys: ne-su-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nesusiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusiskolintoja.

nesusiskolintojų

1. tas, kuris nesusiskolina

Etimologija

<= nesusiskolinti, nesusiskolina, nesusiskolino <= ne- + susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nesusiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusiskolintoja	nesusiskolintojos
kilm.	nesusiskolintojos	nesusiskolintojų
naud.	nesusiskolintojai	nesusiskolintojoms
gal.	nesusiskolintoją	nesusiskolintojas
įnag.	nesusiskolintoja	nesusiskolintojomis
viet.	nesusiskolintojoje	nesusiskolintojose
šauksm.	nesusiskolintoja	nesusiskolintojos

• Skiemenys: ne-su-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nesusiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesusiskolintojas.

nesusiskolintojų

1. ta, kuri nesusiskolina

Etimologija

<= nesusiskolinti, nesusiskolina, nesusiskolino <= ne- + susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---