nesuskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuskolinantis, mot. g. nesuskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinąs, nesuskolinantis	nesuskoliną, nesuskolinantys	nesuskolinanti	nesuskolinančios	-	nesuskoliną
kilm.	nesuskolinančio	nesuskolinančių	nesuskolinančios	nesuskolinančių	-	-
naud.	nesuskolinančiam	nesuskolinantiems, nesuskolinantiem	nesuskolinančiai	nesuskolinančioms, nesuskolinančiom	-	-
gal.	nesuskolinantį	nesuskolinančius	nesuskolinančią	nesuskolinančias	-	-
įnag.	nesuskolinančiu	nesuskolinančiais	nesuskolinančia	nesuskolinančiomis	-	-
viet.	nesuskolinančiame, nesuskolinančiam	nesuskolinančiuose, nesuskolinančiuos	nesuskolinančioje, nesuskolinančioj	nesuskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinantysis	nesuskolinantieji	nesuskolinančioji	nesuskolinančiosios	-	-
kilm.	nesuskolinančiojo	nesuskolinančiųjų	nesuskolinančiosios	nesuskolinančiųjų	-	-
naud.	nesuskolinančiajam	nesuskolinantiesiems	nesuskolinančiajai	nesuskolinančiosioms	-	-
gal.	nesuskolinantįjį	nesuskolinančiuosius	nesuskolinančiąją	nesuskolinančiąsias	-	-
įnag.	nesuskolinančiuoju	nesuskolinančiaisiais	nesuskolinančiąja	nesuskolinančiosiomis	-	-
viet.	nesuskolinančiajame	nesuskolinančiuosiuose	nesuskolinančiojoje	nesuskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolinantis, mot. g. nesuskolinanti.
• Skiemenys: ne-su-sko-li-nan-čių-jų

nesuskolinančiųjų

1. tas, kuris nesuskolina

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---