nesuskolinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuskolinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuskolinsimas, mot. g. nesuskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinsimas	nesuskolinsimi	nesuskolinsima	nesuskolinsimos	nesuskolinsima	-
kilm.	nesuskolinsimo	nesuskolinsimų	nesuskolinsimos	nesuskolinsimų	-	-
naud.	nesuskolinsimam	nesuskolinsimiems	nesuskolinsimai	nesuskolinsimoms	-	-
gal.	nesuskolinsimą	nesuskolinsimus	nesuskolinsimą	nesuskolinsimas	-	-
įnag.	nesuskolinsimu	nesuskolinsimais	nesuskolinsima	nesuskolinsimomis	-	-
viet.	nesuskolinsimame	nesuskolinsimuose	nesuskolinsimoje	nesuskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolinsimasis	nesuskolinsimieji	nesuskolinsimoji	nesuskolinsimosios	-	-
kilm.	nesuskolinsimojo	nesuskolinsimųjų	nesuskolinsimosios	nesuskolinsimųjų	-	-
naud.	nesuskolinsimajam	nesuskolinsimiesiems	nesuskolinsimajai	nesuskolinsimosioms	-	-
gal.	nesuskolinsimąjį	nesuskolinsimuosius	nesuskolinsimąją	nesuskolinsimąsias	-	-
įnag.	nesuskolinsimuoju	nesuskolinsimaisiais	nesuskolinsimąja	nesuskolinsimosiomis	-	-
viet.	nesuskolinsimajame	nesuskolinsimuosiuose	nesuskolinsimojoje	nesuskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolinsimas, mot. g. nesuskolinsima.
• Skiemenys: ne-su-sko-lin-si-mų

nesuskolinsimų

1. tas, kurį nesuskolins

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---