nesuskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesuskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintojas	nesuskolintojai
kilm.	nesuskolintojo	nesuskolintojų
naud.	nesuskolintojui	nesuskolintojams
gal.	nesuskolintoją	nesuskolintojus
įnag.	nesuskolintoju	nesuskolintojais
viet.	nesuskolintojuje	nesuskolintojuose
šauksm.	nesuskolintojau	nesuskolintojai

• Skiemenys: ne-su-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesuskolintoja.

nesuskolintojų

1. tas, kuris nesuskolina

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nesuskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuskolintoja	nesuskolintojos
kilm.	nesuskolintojos	nesuskolintojų
naud.	nesuskolintojai	nesuskolintojoms
gal.	nesuskolintoją	nesuskolintojas
įnag.	nesuskolintoja	nesuskolintojomis
viet.	nesuskolintojoje	nesuskolintojose
šauksm.	nesuskolintoja	nesuskolintojos

• Skiemenys: ne-su-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nesuskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesuskolintojas.

nesuskolintojų

1. ta, kuri nesuskolina

Etimologija

<= nesuskolinti, nesuskolina, nesuskolino <= ne- + suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---