neužjaudintinoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužjaudintinoje (reik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužjaudintinas, mot. g. neužjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudintinas	neužjaudintini	neužjaudintina	neužjaudintinos	neužjaudintina	-
kilm.	neužjaudintino	neužjaudintinų	neužjaudintinos	neužjaudintinų	-	-
naud.	neužjaudintinam	neužjaudintiniems	neužjaudintinai	neužjaudintinoms	-	-
gal.	neužjaudintiną	neužjaudintinus	neužjaudintiną	neužjaudintinas	-	-
įnag.	neužjaudintinu	neužjaudintinais	neužjaudintina	neužjaudintinomis	-	-
viet.	neužjaudintiname	neužjaudintinuose	neužjaudintinoje	neužjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudintinasis	neužjaudintinieji	neužjaudintinoji	neužjaudintinosios	-	-
kilm.	neužjaudintinojo	neužjaudintinųjų	neužjaudintinosios	neužjaudintinųjų	-	-
naud.	neužjaudintinajam	neužjaudintiniesiems	neužjaudintinajai	neužjaudintinosioms	-	-
gal.	neužjaudintinąjį	neužjaudintinuosius	neužjaudintinąją	neužjaudintinąsias	-	-
įnag.	neužjaudintinuoju	neužjaudintinaisiais	neužjaudintinąja	neužjaudintinosiomis	-	-
viet.	neužjaudintinajame	neužjaudintinuosiuose	neužjaudintinojoje	neužjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužjaudintinas, mot. g. neužjaudintina.
• Skiemenys: ne-už-jau-din-ti-no-je

neužjaudintinoje

1. tas, dėl kurio reikia neužjaudinti

Etimologija

<= neužjaudinti, neužjaudina, neužjaudino <= ne- + užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---