neužjaudintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužjaudintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužjaudintas, mot. g. neužjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudintas	neužjaudinti	neužjaudinta	neužjaudintos	neužjaudinta	-
kilm.	neužjaudinto	neužjaudintų	neužjaudintos	neužjaudintų	-	-
naud.	neužjaudintam	neužjaudintiems	neužjaudintai	neužjaudintoms	-	-
gal.	neužjaudintą	neužjaudintus	neužjaudintą	neužjaudintas	-	-
įnag.	neužjaudintu	neužjaudintais	neužjaudinta	neužjaudintomis	-	-
viet.	neužjaudintame	neužjaudintuose	neužjaudintoje	neužjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužjaudintasis	neužjaudintieji	neužjaudintoji	neužjaudintosios	-	-
kilm.	neužjaudintojo	neužjaudintųjų	neužjaudintosios	neužjaudintųjų	-	-
naud.	neužjaudintajam	neužjaudintiesiems	neužjaudintajai	neužjaudintosioms	-	-
gal.	neužjaudintąjį	neužjaudintuosius	neužjaudintąją	neužjaudintąsias	-	-
įnag.	neužjaudintuoju	neužjaudintaisiais	neužjaudintąja	neužjaudintosiomis	-	-
viet.	neužjaudintajame	neužjaudintuosiuose	neužjaudintojoje	neužjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužjaudintas, mot. g. neužjaudinta.
• Skiemenys: ne-už-jau-din-tu

neužjaudintu

1. tas, kurį neužjaudino

Etimologija

<= neužjaudinti, neužjaudina, neužjaudino <= ne- + užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---