neužmąstantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužmąstantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužmąstantis, mot. g. neužmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmąstąs, neužmąstantis	neužmąstą, neužmąstantys	neužmąstanti	neužmąstančios	-	neužmąstą
kilm.	neužmąstančio	neužmąstančių	neužmąstančios	neužmąstančių	-	-
naud.	neužmąstančiam	neužmąstantiems, neužmąstantiem	neužmąstančiai	neužmąstančioms, neužmąstančiom	-	-
gal.	neužmąstantį	neužmąstančius	neužmąstančią	neužmąstančias	-	-
įnag.	neužmąstančiu	neužmąstančiais	neužmąstančia	neužmąstančiomis	-	-
viet.	neužmąstančiame, neužmąstančiam	neužmąstančiuose, neužmąstančiuos	neužmąstančioje, neužmąstančioj	neužmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužmąstantysis	neužmąstantieji	neužmąstančioji	neužmąstančiosios	-	-
kilm.	neužmąstančiojo	neužmąstančiųjų	neužmąstančiosios	neužmąstančiųjų	-	-
naud.	neužmąstančiajam	neužmąstantiesiems	neužmąstančiajai	neužmąstančiosioms	-	-
gal.	neužmąstantįjį	neužmąstančiuosius	neužmąstančiąją	neužmąstančiąsias	-	-
įnag.	neužmąstančiuoju	neužmąstančiaisiais	neužmąstančiąja	neužmąstančiosiomis	-	-
viet.	neužmąstančiajame	neužmąstančiuosiuose	neužmąstančiojoje	neužmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neužmąstanti.
• Skiemenys: ne-už-mąs-tan-tis

neužmąstantis

1. tas, kuris neužmąsto

Etimologija

<= neužmąstyti, neužmąsto, neužmąstė <= ne- + užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neužmąstantis: bendrai

---