neužsigalvojama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsigalvojama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsigalvojamas, mot. g. neužsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigalvojamas	neužsigalvojami	neužsigalvojama	neužsigalvojamos	neužsigalvojama	-
kilm.	neužsigalvojamo	neužsigalvojamų	neužsigalvojamos	neužsigalvojamų	-	-
naud.	neužsigalvojamam	neužsigalvojamiems	neužsigalvojamai	neužsigalvojamoms	-	-
gal.	neužsigalvojamą	neužsigalvojamus	neužsigalvojamą	neužsigalvojamas	-	-
įnag.	neužsigalvojamu	neužsigalvojamais	neužsigalvojama	neužsigalvojamomis	-	-
viet.	neužsigalvojamame	neužsigalvojamuose	neužsigalvojamoje	neužsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigalvojamasis	neužsigalvojamieji	neužsigalvojamoji	neužsigalvojamosios	-	-
kilm.	neužsigalvojamojo	neužsigalvojamųjų	neužsigalvojamosios	neužsigalvojamųjų	-	-
naud.	neužsigalvojamajam	neužsigalvojamiesiems	neužsigalvojamajai	neužsigalvojamosioms	-	-
gal.	neužsigalvojamąjį	neužsigalvojamuosius	neužsigalvojamąją	neužsigalvojamąsias	-	-
įnag.	neužsigalvojamuoju	neužsigalvojamaisiais	neužsigalvojamąja	neužsigalvojamosiomis	-	-
viet.	neužsigalvojamajame	neužsigalvojamuosiuose	neužsigalvojamojoje	neužsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsigalvojamas.
• Skiemenys: ne-už-si-gal-vo-ja-ma

neužsigalvojama

1. ta, kurią neužsigalvoja

Etimologija

<= neužsigalvoti, neužsigalvoja, neužsigalvojo <= ne- + užsigalvoti, užsigalvoja, užsigalvojo <= už- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    neužsigalvojama: bendrai

užsigalvojama (lt)

Vertimai

  neužsigalvojama: bendrai

---