neužsimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimąstęs, mot. g. neužsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąstęs	neužsimąstę	neužsimąsčiusi, neužsimąsčius	neužsimąsčiusios	-	neužsimąstę
kilm.	neužsimąsčiusio	neužsimąsčiusių	neužsimąsčiusios	neužsimąsčiusių	-	-
naud.	neužsimąsčiusiam	neužsimąsčiusiems	neužsimąsčiusiai	neužsimąsčiusioms	-	-
gal.	neužsimąsčiusį	neužsimąsčiusius	neužsimąsčiusią	neužsimąsčiusias	-	-
įnag.	neužsimąsčiusiu	neužsimąsčiusiais	neužsimąsčiusia	neužsimąsčiusiomis	-	-
viet.	neužsimąsčiusiame	neužsimąsčiusiuose	neužsimąsčiusioje	neužsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimąsčiusysis	neužsimąsčiusieji	neužsimąsčiusioji	neužsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neužsimąsčiusiojo	neužsimąsčiusiųjų	neužsimąsčiusiosios	neužsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neužsimąsčiusiajam	neužsimąsčiusiesiems	neužsimąsčiusiajai	neužsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neužsimąsčiusįjį	neužsimąsčiusiuosius	neužsimąsčiusiąją	neužsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neužsimąsčiusiuoju	neužsimąsčiusiaisiais	neužsimąsčiusiąja	neužsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neužsimąsčiusiajame	neužsimąsčiusiuosiuose	neužsimąsčiusiojoje	neužsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neužsimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-už-si-mąs-tęs

neužsimąstęs

1. tas, kuris neužsimąstė

Etimologija

<= neužsimąstyti, neužsimąsto, neužsimąstė <= ne- + užsimąstyti, užsimąsto, užsimąstė <= už- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neužsimąstęs: bendrai

---