neužsimigtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimigtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimigtinas, mot. g. neužsimigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimigtinas	neužsimigtini	neužsimigtina	neužsimigtinos	neužsimigtina	-
kilm.	neužsimigtino	neužsimigtinų	neužsimigtinos	neužsimigtinų	-	-
naud.	neužsimigtinam	neužsimigtiniems	neužsimigtinai	neužsimigtinoms	-	-
gal.	neužsimigtiną	neužsimigtinus	neužsimigtiną	neužsimigtinas	-	-
įnag.	neužsimigtinu	neužsimigtinais	neužsimigtina	neužsimigtinomis	-	-
viet.	neužsimigtiname	neužsimigtinuose	neužsimigtinoje	neužsimigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimigtinasis	neužsimigtinieji	neužsimigtinoji	neužsimigtinosios	-	-
kilm.	neužsimigtinojo	neužsimigtinųjų	neužsimigtinosios	neužsimigtinųjų	-	-
naud.	neužsimigtinajam	neužsimigtiniesiems	neužsimigtinajai	neužsimigtinosioms	-	-
gal.	neužsimigtinąjį	neužsimigtinuosius	neužsimigtinąją	neužsimigtinąsias	-	-
įnag.	neužsimigtinuoju	neužsimigtinaisiais	neužsimigtinąja	neužsimigtinosiomis	-	-
viet.	neužsimigtinajame	neužsimigtinuosiuose	neužsimigtinojoje	neužsimigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimigtinas, mot. g. neužsimigtina.
• Skiemenys: ne-už-si-mig-ti-nus

neužsimigtinus

1. tas, dėl kurio reikia neužsimigti

Etimologija

<= neužsimigti, neužsiminga, neužsimigo <= ne- + užsimigti, užsiminga, užsimigo <= už- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---