neužsivaišintojais

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužsivaišintojais (dkt., vyr. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišintojas	neužsivaišintojai
kilm.	neužsivaišintojo	neužsivaišintojų
naud.	neužsivaišintojui	neužsivaišintojams
gal.	neužsivaišintoją	neužsivaišintojus
įnag.	neužsivaišintoju	neužsivaišintojais
viet.	neužsivaišintojuje	neužsivaišintojuose
šauksm.	neužsivaišintojau	neužsivaišintojai

• Skiemenys: ne-už-si-vai-šin-to-jais
• žr. pagr. f. neužsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužsivaišintoja.

neužsivaišintojais

1. tas, kuris neužsivaišina

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---