neužsivaišinusių

Taip pat žr.: neužsivaišinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsivaišinusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsivaišinęs, mot. g. neužsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinęs	neužsivaišinę	neužsivaišinusi, neužsivaišinus	neužsivaišinusios	-	neužsivaišinę
kilm.	neužsivaišinusio	neužsivaišinusių	neužsivaišinusios	neužsivaišinusių	-	-
naud.	neužsivaišinusiam	neužsivaišinusiems	neužsivaišinusiai	neužsivaišinusioms	-	-
gal.	neužsivaišinusį	neužsivaišinusius	neužsivaišinusią	neužsivaišinusias	-	-
įnag.	neužsivaišinusiu	neužsivaišinusiais	neužsivaišinusia	neužsivaišinusiomis	-	-
viet.	neužsivaišinusiame	neužsivaišinusiuose	neužsivaišinusioje	neužsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsivaišinusysis	neužsivaišinusieji	neužsivaišinusioji	neužsivaišinusiosios	-	-
kilm.	neužsivaišinusiojo	neužsivaišinusiųjų	neužsivaišinusiosios	neužsivaišinusiųjų	-	-
naud.	neužsivaišinusiajam	neužsivaišinusiesiems	neužsivaišinusiajai	neužsivaišinusiosioms	-	-
gal.	neužsivaišinusįjį	neužsivaišinusiuosius	neužsivaišinusiąją	neužsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neužsivaišinusiuoju	neužsivaišinusiaisiais	neužsivaišinusiąja	neužsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neužsivaišinusiajame	neužsivaišinusiuosiuose	neužsivaišinusiojoje	neužsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsivaišinęs, mot. g. neužsivaišinusi.
• Skiemenys: ne-už-si-vai-ši-nu-sių

neužsivaišinusių

1. tas, kuris neužsivaišino

Etimologija

<= neužsivaišinti, neužsivaišina, neužsivaišino <= ne- + užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---