neužvaišintoja

Taip pat žr.: neužvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvaišintoja	neužvaišintojos
kilm.	neužvaišintojos	neužvaišintojų
naud.	neužvaišintojai	neužvaišintojoms
gal.	neužvaišintoją	neužvaišintojas
įnag.	neužvaišintoja	neužvaišintojomis
viet.	neužvaišintojoje	neužvaišintojose
šauksm.	neužvaišintoja	neužvaišintojos

• Skiemenys: ne-už-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužvaišintojas.

neužvaišintoja

1. ta, kuri neužvaišina

Etimologija

<= neužvaišinti, neužvaišina, neužvaišino <= ne- + užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---