nevaišinamu

Taip pat žr.: nevaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišinamas, mot. g. nevaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinamas	nevaišinami	nevaišinama	nevaišinamos	nevaišinama	-
kilm.	nevaišinamo	nevaišinamų	nevaišinamos	nevaišinamų	-	-
naud.	nevaišinamam	nevaišinamiems	nevaišinamai	nevaišinamoms	-	-
gal.	nevaišinamą	nevaišinamus	nevaišinamą	nevaišinamas	-	-
įnag.	nevaišinamu	nevaišinamais	nevaišinama	nevaišinamomis	-	-
viet.	nevaišinamame	nevaišinamuose	nevaišinamoje	nevaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinamasis	nevaišinamieji	nevaišinamoji	nevaišinamosios	-	-
kilm.	nevaišinamojo	nevaišinamųjų	nevaišinamosios	nevaišinamųjų	-	-
naud.	nevaišinamajam	nevaišinamiesiems	nevaišinamajai	nevaišinamosioms	-	-
gal.	nevaišinamąjį	nevaišinamuosius	nevaišinamąją	nevaišinamąsias	-	-
įnag.	nevaišinamuoju	nevaišinamaisiais	nevaišinamąja	nevaišinamosiomis	-	-
viet.	nevaišinamajame	nevaišinamuosiuose	nevaišinamojoje	nevaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišinamas, mot. g. nevaišinama.

nevaišinamu

1. tas, kurį nevaišina

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---