nevaišinanti

Taip pat žr.: nevaišinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišinantis, mot. g. nevaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinąs, nevaišinantis	nevaišiną, nevaišinantys	nevaišinanti	nevaišinančios	-	nevaišiną
kilm.	nevaišinančio	nevaišinančių	nevaišinančios	nevaišinančių	-	-
naud.	nevaišinančiam	nevaišinantiems, nevaišinantiem	nevaišinančiai	nevaišinančioms, nevaišinančiom	-	-
gal.	nevaišinantį	nevaišinančius	nevaišinančią	nevaišinančias	-	-
įnag.	nevaišinančiu	nevaišinančiais	nevaišinančia	nevaišinančiomis	-	-
viet.	nevaišinančiame, nevaišinančiam	nevaišinančiuose, nevaišinančiuos	nevaišinančioje, nevaišinančioj	nevaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinantysis	nevaišinantieji	nevaišinančioji	nevaišinančiosios	-	-
kilm.	nevaišinančiojo	nevaišinančiųjų	nevaišinančiosios	nevaišinančiųjų	-	-
naud.	nevaišinančiajam	nevaišinantiesiems	nevaišinančiajai	nevaišinančiosioms	-	-
gal.	nevaišinantįjį	nevaišinančiuosius	nevaišinančiąją	nevaišinančiąsias	-	-
įnag.	nevaišinančiuoju	nevaišinančiaisiais	nevaišinančiąja	nevaišinančiosiomis	-	-
viet.	nevaišinančiajame	nevaišinančiuosiuose	nevaišinančiojoje	nevaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišinantis.
• Skiemenys: ne-vai-ši-nan-ti

nevaišinanti

1. ta, kuri nevaišina

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---