nuabejojančiu

Taip pat žr.: nuabejojančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuabejojančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuabejojantis, mot. g. nuabejojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejojąs, nuabejojantis	nuabejoją, nuabejojantys	nuabejojanti	nuabejojančios	-	nuabejoją
kilm.	nuabejojančio	nuabejojančių	nuabejojančios	nuabejojančių	-	-
naud.	nuabejojančiam	nuabejojantiems, nuabejojantiem	nuabejojančiai	nuabejojančioms, nuabejojančiom	-	-
gal.	nuabejojantį	nuabejojančius	nuabejojančią	nuabejojančias	-	-
įnag.	nuabejojančiu	nuabejojančiais	nuabejojančia	nuabejojančiomis	-	-
viet.	nuabejojančiame, nuabejojančiam	nuabejojančiuose, nuabejojančiuos	nuabejojančioje, nuabejojančioj	nuabejojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuabejojantysis	nuabejojantieji	nuabejojančioji	nuabejojančiosios	-	-
kilm.	nuabejojančiojo	nuabejojančiųjų	nuabejojančiosios	nuabejojančiųjų	-	-
naud.	nuabejojančiajam	nuabejojantiesiems	nuabejojančiajai	nuabejojančiosioms	-	-
gal.	nuabejojantįjį	nuabejojančiuosius	nuabejojančiąją	nuabejojančiąsias	-	-
įnag.	nuabejojančiuoju	nuabejojančiaisiais	nuabejojančiąja	nuabejojančiosiomis	-	-
viet.	nuabejojančiajame	nuabejojančiuosiuose	nuabejojančiojoje	nuabejojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuabejojantis, mot. g. nuabejojanti.

nuabejojančiu

1. tas, kuris nuabejoja

Etimologija

<= nuabejoti, nuabejoja, nuabejojo

---